„Natūralu, kad ieškodami savo kelio, kartais pakeičiame kryptį“, – portalui LRT.lt sako Rūta Rinkevičiūtė-Buškevics, anksčiau buvusi žymi pianistė, dabar save atrandanti verslo pasaulyje. Nors savo namais vadina Vilnių, vasarą ji leidžia Liepojoje, kur prieš kelerius metus įsikūrė ir jos mama, garsi muzikė Tatjana Rinkevičienė. Apie su nekilnojamuoju turtu susijusį verslą Latvijoje pagalvoja ir Rūtos šeima.

– Pastaruosius kelerius metus gyvenote tarp Klaipėdos, kur jūsų šeimą atvedė vyro, Sandžio Buškevico, trenerio asistento pareigos krepšinio klube „Neptūnas“, ir Liepojos, kur prieš kurį laiką įsikūrė jūsų mama, garsi muzikė Tatjana Rinkevičienė. Vis dėlto panašu, kad ši jūsų vasara bėga latviškame pajūryje…

– Liepoją ir Klaipėdą skiria kiek daugiau nei valanda kelio, tad kol krepšinio sezonas nebuvo pasibaigęs, pas mano mamą atvažiuodavome laisvadieniais. Kadangi dabar vyrui laisvesnis laikas, o mano darbas leidžia dirbti nuotoliu, mąstydami apie vaikų gerovę, vasarą nusprendėme pabūti Liepojoje.

Palyginti su Lietuvos kurortais, čia – daug erdvesni paplūdimiai, galima laisviau leisti laiką prie jūros, paleisti aitvarą, o pats miestas yra labai patogus šeimoms su mažais vaikais, kur ir jiems netrūksta veiklos. Pavyzdžiui, su šeima atradome lauko tenisą, kurį mielai žaidžia ir mūsų šešiametis sūnus. Labai patogu pasivaikščioti ir su 1 metų 8 mėnesių jaunėliu.

“Tikiu, kad jei jau užsiimi kokia nors veikla, tai daryti reikia rimtai ir nuoširdžiai.”

– Jūsų vyras kilęs iš kito Latvijos kurorto, Ventspilio. Galbūt ir jis norėjo, jog sūnūs geriau pažintų jo gimtinę?

– Viskas taip tiesiog susiklostė. Iš tiesų kurortą atradome tik prieš kelerius metus, kai mama čia įsigijo nekilnojamojo turto. Be to, ir tėtis (dirigentas Gintaras Rinkevičius – LRT.lt) penkis sezonus buvo Liepojos simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Taigi Liepoja tapo savotišku šeimos susibūrimų tašku. Neseniai čia ir jaunėlio krikštynas surengėme. Iš Prancūzijos, kur dabar gyvena, buvo atvykusi ir sesuo Saulė, tad buvo gražus šeimos susitikimas.

Galiausiai įkvėptos mamos ir mes su Saule čia įsigijome nekilnojamojo turto. Vis dėlto dar prieš 5–7 metus būstai čia buvo palyginti pigūs, gerokai pigesni nei būtų buvę galima įsigyti Lietuvos kurorte. Dabar kainos kyla, tačiau mes su Sandžiu dar spėjome įšokti į paskutinį traukinį ir įsigijome pastatą, kuriam reikalingas nemenkas remontas. Turime viziją ir ateityje planuojame plėtoti verslą. Esu tikra, kad Liepoja – perspektyvus miestas, kuris gražėja, tvarkosi ir jau ruošiasi 2027-iesiems, kai taps viena iš Europos kultūros sostinių.

Be to, čia driekiasi itin platus paplūdimių ruožas, atostogos čia kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o kaip ir minėjau, šeimoms čia veiklos netrūksta, daug vietų, kur laiką galima leisti su augintiniais. Vėjų miestu vadinama Liepoja traukia ir vandens pramogų gerbėjus, mano sesuo su vyru čia labai mėgsta aitvaruoti. O vasarą estradoje vyksta koncertai, festivaliai. Liepojoje – daug veiksmo, daug jaunimo ir labai labai daug lietuvių! (Juokiasi.)

 Nors pirmiausia išgarsėjote kaip talentinga pianistė, tarptautinių konkursų laureatė ir meniškos prigimties muzikė, atrodo, kad verslo vandenys dabar jums įdomesni, tiesa?

– Galbūt natūralu, kad ieškodami savo kelio, kartais pakeičiame kryptį. Tiesa, nebuvo taip, jog nubudau vieną rytą ir sugalvojau – kursiu verslą. Viskas susidėliojo su šeimos atsiradimu ir vaikų gimimu. Taip prieš penkerius metus įkūriau lavinamaisiais žaislais mažiesiems prekiaujančią elektroninę parduotuvę lavi.lt. Ir ši atsirado iš pajautimo. Pamaniau, kad nieko neprarasiu pabandžiusi.

Galbūt gyvenimas nuvedė ten, kur man geriau, labiau tinkama mano būdui, charakteriui. Iš tiesų nemąsčiau vien apie tai, kaip užpildyti savo laiką, verslo sritis man tikrai pasirodė artima, juolab kad norėjau augti, tobulėti, susidomėjau įmonės kūrimu, plėtra. Labai džiaugiuosi, jog lavi.lt bendradarbiauja su Inovacijų agentūra. Tai man atveria naujus horizontus.

“Stengiuosi pasidžiaugti tuo, kas gerai, ir pataisyti tai, kas netenkina.”

– O kiek dabar muzikos liko jūsų kasdienybėje? Namuose pagrojate?

– Nepagroju, tikiu, kad jei jau užsiimi kokia nors veikla, tai daryti reikia rimtai ir nuoširdžiai. Kadangi mano gyvenimo kursas keičiasi, galbūt ir tokių galimybių dabar neturiu, o jų ir nesusikuriu.

– Vis dėlto kad ir kokia tai širdžiai miela veikla, verslas paprastai reikalauja daugybės pastangų. Turbūt tenka pastrateguoti ne tik kuriant verslo planą, bet ir bandant suderinti dviejų sūnų auginimą ir darbus?

– Manau, visiems tenka laviruoti ir daug aprėpti, derinti profesiją, šeimą. Nesu išimtis. Susidėlioji prioritetus ir darai, kiek gali. Kadangi esame šeima ir atskirai būti nenorime, neretai keliaujame ten, kur veda Sandžio darbas. Kaip juokauju, esame šeima ant ratų. Vis dėlto elektroninę parduotuvę galiu administruoti iš bet kurio pasaulio kampelio, taip pat ir Liepojos, kur dabar leidžiame vasarą.

– Sunku būti, kaip sakote, šeima ant ratų?

– Tikrai nelengva, bet nemanau, kad kažkam sunkiau ar lengviau. Visiems rūpesčių netrūksta. Kita vertus, svarbu požiūris. Nors gali būti sudėtinga, tai turi ir savo žavesio. Kaskart kraustantis gali kažką pakeisti, atsisakyti nereikalingų daiktų, pasidžiaugti nauja vieta, savotiškai atsinaujinti ir tarsi atversti naują gyvenimo puslapį. Atsiranda įvairovė.

– Atrodo, kad nesate linkusi skųstis.

– Tokia esu – stengiuosi pasidžiaugti tuo, kas gerai, ir pataisyti tai, kas netenkina.

– Kur jūsų namai – ten, kur šeima, ar vis dėlto yra miestas, kurį vadinate namais?

– Mūsų namai – Vilnius, tiesiog gyvenimas dabar nuvedė kitur. Nors vasarą Vilniuje ne taip smagu kaip ten, kur yra jūra, būtų džiugu, jei ir vėl galėtume gyventi sostinėje. Tiesa, nesiskundžiu – kaip jau sakiau, smagu vasarą prie jūros, kur daug veiklos, o ir labai patogu, kad galime dažnai pasimatyti su mano mama, vaikai gali pabūti su močiute.

– Jūsų su mama santykis labai tvirtas ir gražus.

– Juokauju, kad aš lipdausi prie mamos. Man labai svarbus tas ryšys, taip pat ir mano vaikų ryšys su močiute. Prancūzijoje gyvenanti sesė šiemet čia pabuvo 10 dienų, tačiau taip pat tikino, kad šeimos pasiilgsta ir kitąmet atvyks ilgesniam laikui.

“Mūsų namai – Vilnius, tiesiog gyvenimas dabar nuvedė kitur.”

– Latvius vadiname broliukais, ar tikrai tokie panašūs esame?

– Yra ir panašumų, ir skirtumų. Ilgai galima būtų vardyti, bet pirmiausia pastebėjau, kad lietuviai yra daug verslesni, kiek greitesni ir turi aukšto lygio krepšinio tradiciją. Latviai yra labiau viską apmąstantys, gal kiek lėtesni, tačiau man patinka jų požiūris į kultūrą, labiau išlavintas vidutinio klausytojo skonis.

– O ar tarp visų kelionių, vasariško šurmulio ir įvairiausių reikalų užtenka laiko vienai pasimėgauti jūros ošimu, ramybe ir atrasti valandėlę sau?

– Jaunesniajam sūnui dar nėra dvejų, tad dar tik bandau savo poreikius atskirti nuo šeimos. Turbūt normalu, kad kai nebuvo šeimos, mąsčiau tik apie save, savo karjerą, darbą, o atsiradus vaikams, pirmiausia mąstau apie juos, jų poreikius. Tikriausiai daugelis mamų pasakytų tą patį.

Tačiau jau pradedu mąstyti ir apie save ir sau surasti bent valandą per dieną. Tiesa, tenka užsirašyti ir sau priminti, kad reikia bent trumpam atitrūkti. Juolab kad Liepojoje yra visos galimybės išeiti pasportuoti, pabėgioti, pabūti miške, gamtoje ar pajūry.

Veikiausiai pirmasis žingsnis savo siekių link buvo verslo mokymai. Buvau atsidavusi sūnums, o dabar vis dažniau pagalvoju ir apie savo veiklą. Nors lavi.lt turiu jau beveik penkerius metus, atrodo, kad galbūt per mažai laiko ir dėmesio tam skyriau. Dabar, ūgtelėjus vaikams, apie verslą vėl pradedu galvoti rimčiau, sukasi mintys apie reklamą, apie sklaidą, plėtrą. Norisi sukurti sau perspektyvas.

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt 2022.07.17